Dėl informacijos kreiptis į parapijos kleboną 868586478
Kristaus apaštalams Šventimų sakramentu pavesta pasiuntinybė Bažnyčioje toliau tęsiama ligi amžių pabaigos; todėl šis sakramentas yra apaštališkosios tarnystės sakramentas. Jis apima tris laipsniu: vyskupystę, kunigystę ir diakonatą. Pgl. Katalikų Bažnyčios Katekizmas, 1536
Kam teikiamas Šventimų (Kunigystės) sakramentas
Šventimų sakramentą Bažnyčia teikia tik pakrikštytiems vyrams, priklausantiems Katalikų Bažnyčiai, sulaukusiems Kanonų teise nustatyto amžiaus (diakonui - 23 m., kunigui - 25 m., vyskupui - 35 m., kruopščiai ištyrus, ar jie tikrai tinkami Bažnyčios tarnybai.
Katalikų Bažnyčioje į kunigus paprastai šventinami tik tie kandidatai, kurie yra laisvai pasiryžę rinktis celibatinį gyvenimą ir viešai įsipareigoja jo laikytis iš meilės Dievo karalystei ir žmonių tarnystei.
Pasirengimas
Norintys ruoštis kunigystei jaunuoliai turi kreiptis į parapijoje dirbantį kunigą. Praktikuojantys katalikai jaunuoliai, turintys vidurinį išsilavinimą bei parapijos kunigo rekomendaciją, pateikia prašymą ir reikiamus dokumentus stoti į Kauno kunigų seminariją. Seminarijoje metus laiko tiria savo pašaukimą parengiamajame kurse (Jono Pauliaus II namuose Šiluvoje) ir penkis metus studijuoja, kad įgytų teologijos bakalauro laipsnį.
Apie Šventimų sakramentą
Visa Bažnyčia yra kunigiškoji tauta. Visi pakrikštytieji dalyvauja Kristaus kunigystėje. Šis dalyvavimas yra vadinamas bendrąja tikinčiųjų kunigyste. Iš jos kyla tarnaujamoji kunigystė. Tai - Šventimų sakramentu perduodama tarnystė, nes jai suteikta šventa galia tarnauti tikintiesiems. Įšventintieji Dievo tarnai tarnauja mokydami, vadovaudami Dievo garbinimo apeigoms ir pastoracijai.
Per Bažnyčiai atstovaujantį įšventintą asmenį pats Kristus veikia savojoje Bažnyčioje kaip savo kūno Galva, savosios kaimenės Ganytojas, atperkamosios aukos Vyriausias Kunigas, tiesos Mokytojas. Bažnyčia tai išreiškia sakydama, kad kunigas Šventimų sakramento galia veikia "in persona Christi Capitis" (atstovaudamas Galvai Kristui).
Įšventinimas
Įjungimas į kiekvieną iš šių Bažnyčios luomų vyksta sakramentiniu veiksmu - įšventinimu. Tai daugiau nei paprastas bendruomenės išrinkimas, paskyras, įgaliojimas ar pavedimas. Šiuo sakramentiniu veiksmu suteikiama Šventosios Dvasios dovana - " šventoji galia", kuri ateina iš Kristaus per Jo Bažnyčią. Įšventinimu pats Kristus pasiima asmenį ir veda jį į Bažnyčios tarnybą.
Vyskupo rankų uždėjimas ir iškilminga konsekracijos malda, prašant dievą suteikti įšventinamajam jo tarnystei reikalingų Šventosios dvasios dovanų, yra regimas įšventinimo ženklas. Visų trijų laipsnių Šventimų sakramentą teikia vyskupai.
Šventimų laipsniai
Vyskupai - apaštalų įpėdiniai. Apaštalai, gavę Šventąją Dvasia, rankų uždėjimu savo pagalbininkams perdavė dvasinę dovaną, kuri iki mūsų dienų nenutrūkstama grandine suteikiama vyskupo įšventinimu. Jiems perduodama pareiga šventinti, mokyti bei valdyti. Rankų uždėjimu ir malda Šventosios Dvasios malonė yra taip suteikiama ir šventoji žymė taip įspaudžiama, kad vyskupai iškiliausiu ir regimu būdu perima paties Kristaus - Mokytojo, Ganytojo, Kunigo - pareigas ir veikia Jam atstovaudami. Kiekvienas vyskupas, kaip Kristaus vietininkas, gauna Bažnyčios ganytojo pareigas jam pavestoje vietoje. Vyskupai yra vyskupijų kolegijos nariai. Kiekvienas vyskupas, kaip vietinės Bažnyčios galva, šioje kolegijoje liudija visuotinės Bažnyčios vienybę ir drauge rūpinasi visomis Bažnyčiomis. eucharistija, vadovaujama vyskupo, yra ypač reikšminga: ji išreiškia Bažnyčią, susibūrusią aplink altorių ir vadovaujamą to. kuris regimai atstovauja Kristui, Gerajam Ganytojui ir savos Bažnyčios Galvai.
Kunigai - vyskupo bendradarbiai, jų pagalbininkai ir įrankiai, pašaukti tarnauti Dievo tautai. Bažnyčios tradicijoje vyskupų tarnystės pareigos žemesniu lygiu buvo perduotos jiems pavaldiems kunigams, kad šie, kaip ir kunigų luomo nariai tinkamai atlikdami jiems pavestą apaštališką pasiuntinybę, būtų išmintingi vyskupų luomo bendradarbiai. Drauge su savo vyskupu yra viena, tik skirtingas pareigas užimanti kunigija. Vyskupas jiems paveda rūpintis kuria nors bendruomene arba kokią kitą apibrėžtą Bažnyčios užduotį.
Diakonai - tarnai, įšventinami tarnauti Bažnyčios reikalams. Šventimų metu ant jų dedamos rankos, idant jie ne kunigautų, o tarnautų. Įšventinant į diakonus rankas uždeda tik vyskupas, šitaip parodydamas, kad diakonas ypatingai susietas su vyskupu tarnavimo reikaluose. Diakonai neturi tarnaujamosios kunigystės šventimų,. Visgi diakonystės šventimais jiems suteikiama teisė tarnauto Bažnyčios reikalams: padėti skelbti Dievo žodį, patarnauti Dievo garbinimo apeigose, vadovauti pastoracijai ir gailestingumo darbams. Tas užduotis diakonai vykdo būdami pavaldūs ganytojiškąjai savo vyskupo valdžiai. Tiek vyskupai, tiek kunigai pirmiausia būna įšventinami į diakonus, kad visų jų tarnyba būtų Kristaus, atėjusio tarnauti ir "savo gyvybės atiduoti už daugelį" ženklu.
Iki šiol Lietuvoje diakonais buvo šventinami tik besiruošiantys kunigystei, tačiau Katalikų Bažnyčioje diakonais gali būti ir vedę vyrai. Lietuvos Vyskupų Konferencija jau yra priėmusi pasirengimo vedusiųjų diakonatui nuostatus. Šiuo metu vedę vyrai, turintys aukštąjį išsilavinimą, gali tapti diakonais, pabaigę specialius kursus.