Dėl sakramento kreiptis į parapijos kleboną 868586478

 Santuokos ryšys, kuris visam gyvenimui sujungia vyrą ir moterį, savo prigimtimi yra skirtas sutuoktinių labui ir vaikų gimdymui bei auklėjimui; tą ryšį tarp krikščionių Viešpats Kristus iškėlė į sakramento garbę. Plg. Katalikų Bažnyčios Katekizmas, 1601

​

   Kam, kur, kada teikiamas Santuokos sakramentas

​

 Santuokos sakramentą gali priimti pakrikštyti vyras ir moteris, sulaukę 18 m. (jaunesniems reikia vyskupo leidimo) ir esantys laisvi, t.y. niekieno neverčiami ir neturi prigimtinės arba bažnytinės teisės nurodomų kliūčių.

 Rektorate ar vienuolynuose Santuokos sakramentas neteikiamas, nebent rektorius gautų vyskupo leidimą. Santuokos sakramentas reikiamas visada, tačiau advento ir gavėnios metu nedaromos iškilmingos jungtuvės, nes Bažnyčioje šis laikas yra skirtas vidiniam susitelkimui ir atgailai.

​

   Pasirengimas

​

 Apsisprendimas priimti Santuokos sakramentą yra labai atsakingas uždavinys. Todėl Lietuvos Vyskupų Konferencija yra nustačiusi trijų mėnesių pasirengimo santuokai laikotarpį, kad būtų ištirtas laisvas apsisprendimas bei tvirta valia, įsigilinta į santuokos bei šeimos gyvenimo pagrindus, artimiau susipažinta  (su Bažnyčios mokymu (Lietuvos Vyskupų Konferencijos instrukcija dėl santuokos įregistravimo parapijos santuokos knygoje ir civilinės metrikacijos įstaigoje bei dėl pasirengimo Santuokos sakramentui programos įgyvendinimo (Bažnyčios žinios nr. 5 (383), 2012 05 22).

 Jaunieji, nusprendę priimti Santuokos sakramentą, turi prieš tris mėnesius iki santuokos kreiptis į savo parapijos kleboną ir šeimos centrą. Santuokos sakramentas teikiamas jaunosios ar jaunojo parapijoje.

​

   Reikia turėti:

​

 1. Krikšto pažymas iš tos bažnyčios, kurioje žmogus krikštytas, ir kartu laisvo statuso pažymas.

 2. Pažymą apie išklausytas paskaitas "Sužadėtinių rengimas Santuokos sakramentui" Šeimos centre.

 3. Pasus.

​

 Tuokiantis trečioje parapijoje reikia turėti savo parapijos klebono leidimą tuoktis už parapijos ribų.

Kad santuokinė sąjunga turėtų tvirtus ir pastovius žmogiškus bei krikščioniškus pagrindus, ypač yra svarbus pasirengimas santuokai: jis visada prasideda dar tėvų namuose vaikų ugdymu šeimai.

 Bažnyčia reikalauja, kad katalikai, kurie nėra priėmę Sutvirtinimo sakramento, iki santuokos sudarymo jį priimtų. Be to, prieš priimant Santuokos sakramentą, dera atlikti išpažintį iš viso gyvenimo, nes kurdamas šeimą, žmogus pradeda naują gyvenimo etapą, kuriame įsipareigoja atsakomybei už kitą žmogų ir būsimų vaikų laimę.

​

   Esminės Santuokos sakramento savybės

​

 Santuokinė sutartis, kuria vyras ir moteris visam gyvenimui sudaro bendrą sąjungą, savo prigimtimi  yra skirta sutuoktinių gėriui ir vaikų gimdymui bei auklėjimui. Esminės santuokos savybės, kurios turi būti žinomas ir besąlygiškai priimtinos besituokiantiems krikščionims, - vienumas ir neišardomumas. Tarp pakrikštytųjų negali būti teisėtos santuokinės sutarties, kuri drauge nebūtų sakramentas. Santuokinį ryšį įtvirtino pats Dievas, tas sudaryta ir atbaigta pakrikštytųjų santuoka niekada negali būti panaikinta. Štai koks dviejų vienos vilties, vienos drausmės ir tos pačios priklausomybės tikinčiųjų ryšys: abu lygiateisiai, abu vienas kitam atsidavę, be jokių sielos ir kūno paslapčių. Tai iš tikrųjų du viename kūne, o kur vienas kūnas, ten ir viena dvasia.

​

   Apie Santuokos sakramento liturgiją

​

 Kadangi santuoka įteisina sutuoktinių gyvenimą, kaip viešą instituciją Bažnyčioje, dera, kad ji būtų sudaroma viešai ir apgaubta liturginėmis apeigomis. Santuokos sakramentas yra teikiamas bažnyčioje, jo galiojimui - tikrumui reikia dviejų liudytojų, kurie liudija, kad Santuokos sakramentas yra sudarytas ir kad šios santuokos sudarymui nėra kliūčių. Kristaus ir Bažnyčios, kurios nariais esame visi, meilę bei vienybę geriausiai išreiškia Eucharistijos sakramentas, todėl Santuokos sakramentą labai dera švęsti Šv. Mišių metu.

 Santuoka - vienintelis sakramentas, kurį teikia ne kunigas, bet vienas kitam patys sutuoktiniai. Santuokos apeigose dalyvaujantis kunigas (arba diakonas) Bažnyčios vardu priima sutuoktinių sutikimą ir jiems suteikia Bažnyčios palaiminimą. Bažnyčios atstovą ( taip pat ir liudininkų) buvimas santuokos metu akivaizdžiai parodo, kad ji yra bažnytinio gyvenimo tikrovė. Bažnyčia iš savo tikinčiųjų reikalauja bažnytinės santuokos sudarymo formos, nes:

• sakramentinė santuoka yra liturginis veiksmas, todėl dera jį atlikti viešos bažnytinės liturgijos metu;

• santuoka įveda į bažnytinį luomą, sukuria  Bažnyčioje teise ir pareigas sutuoktinių ir jų vaikų atžvilgiu;

• kadangi santuoka yra gyvenimo Bažnyčioje būdas, Bažnyčias turi būti įsitikinusi santuokos tikrumu (todėl jos metu privalo dalyvauti liudininkai);

• susitarimo viešumas saugo vieną kartą ištartą "Taip" ir padeda likti jam ištikimiems.

​

   Sakramento malonės

​

 Santuokos sakramentu sutuoktiniai gauna veikiančiųjų malonių siekti santuokinio gyvenimo tikslų, ugdyti savo jaunąją kartą, palaikyti santuokinę meilę. Kad šis sakramentas būtų priimtas visavertiškai, sutuoktiniai, pakartoję pagrindines tikėjimo  tiesas, susipažinę su krikščioniškais šeimos kūrimo tikslais, atlikę sakramentinę išpažintį ir būdami malonės būklėje, privalo Santuokos šventimo metu abu drauge priimti Šv. Komuniją, pasivesdami Viešpačiui, kad Jo globa lydėtų džiaugsme ir varge. Santuoka remiasi abipusiu besituokiančiųjų sutikimu, tai yra pasiryžimu visiškai atsiduoti vienas kitam, turint tikslą šį meilės ryšį išgyventi ištikimai ir vaisingai. Krikščionių sutuoktinių luomas ir jų gyvenimo  būdas yra jiems savita dovana Dievo tautoje. Todėl suteikiama Santuokos sakramento malonė skirta sutuoktinių meilei ištobulinti, jų nesuardomai vienybei sustiprinti. Tos malonės veikiami, jie padeda vienas kitam siekti šventumo gyvendami šeimoje, kaip Dievo dovaną priimdami ir auklėdami vaikus

​

   Gyvenimas konkubinate

​

 Pakartotinė išsiskyrusiųjų santuoka, tebeesant gyvam teisėtam sutuoktiniui, prieštarauja - kaip mokė Kristus - Dievo planui ir įstatymui. Tačiau susiėję gyventi drauge išsiskyrusieji Bažnyčios nėra atstumiami. Jie kviečiami prašyti Dievo  pagalbos krikščioniškai gyventi ir krikščioniškai išauklėti savo vaikus. Visdėlto  neatsisakę į nuodėmę vedančio gyvenimo būdo, jie negali priimti eucharistinės Komunijos.