Dėl ruošimosi Sutvirtinimo sakramentui kreiptis į jaunimo vadovę Irmą Savickaitę, tel. 861147028

 

Sutvirtinimo sakramentu (pakrikštytieji) tobuliau sujungiami su Bažnyčia, praturtinami ypatinga Šventosios Dvasios jėga ir todėl dar labiau įpareigojami, kaip tikri Kristaus liudytojai, žodžiu bei darbu skleisti ir ginti tikėjimą. (Katalikų Bažnyčios Katekizmas, 1285)

​

   Kam teikiamas Sutvirtinimo sakramentas

​

 Sutvirtinimą gali ir privalo priimti kiekvienas pakrikštytasis ir dar nesutvirtintas žmogus. Sutvirtinamasis turi būti pašvenčiamosios malonės būklėje, atitinkamai pasirengęs ir sugebąs atnaujinti Krikšto pažadus. Tam pasiruošti padeda parapijos katechetas. Sutvirtinimas užbaigia Krikšto malonę ir, kaip ir Krikštas, krikščionio sieloje įspaudžia sakramentinę žymę (arba dvasinį antspaudą), dėl to šį sakramentą galima gauti tik vieną kartą gyvenime.

 Pasirengimui nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. pradeda galioti Kauno arkivyskupo gegužės 27 d. patvirtinta "Instrukcija dėl jaunuolių rengimo Sutvirtinimo sakramentui Kauno arkivyskupijoje". Nuo šiol rengimas šiam sakramentui vyksta vadovaujantis dokumente pateiktais nurodymais.

 Rengiami tikintieji nuo 15 m. Rengiama grupelėmis, sudarytomis atsižvelgiant į besirengiančiųjų amžių.

 Registracija vyksta rugsėjo - spalio mėnesį parapijos raštinėje. Pasirengimo laikotarpis - visus mokslo metus. Tikintieji turėtų labai atsakingai įvertinti savo nusiteikimą Sutvirtinimo sakramento atžvilgiu ir ryžtis tolesniam augimui dvasinio tobulumo prasme. Sąmoningo amžiaus sulaukęs sutvirtinamasis privalo išpažinti tikėjimą, būti malonės būklėje, turėti norą gauti šį sakramentą ir būti pasirengęs tapti Kristaus mokiniu bei liudytoju bažnytinėje bendruomenėje ir pasaulyje.

 Sutvirtinimas yra vadinamas "krikščioniškosios brandos sakramentu". Todėl prieš šio sakramentoo  priėmimą reikia pasitikrinti ir papildyti žinias apie krikščioniškojo tikėjimo tiesas. Šventosios Dvasios dovaną priimti dera tyra širdimi, todėl prieš priimant Sutvirtinimo sakramentą reikia atlikti Atgailos sakramentą.

​

   Sutvirtinimo sakramento padariniai

​

 Tradicija vieningai sutaria ir galutiniu Sutvirtinimo sakramento padariniu laiko Šventosios Dvasios dovaną. Sakramentinė žymė tėra ženklas šio pilnutinio padarinio atžvilgiu. Jeigu sutvirtinamasis savo nuodėmėmis nedaro kliūčių, Sutvirtinimas jam suteikia Šventąją Dvasią, kad tikintįjį dar giliau įskiepytų dieviškoje įvaikystėje, tvirčiau suvienytų su Kristumi, tobuliau suvienytų su Bažnyčia, aktyviau įtrauktų į jos pasiuntinybę ir padėtų liudyti krikščioniškąjį tikėjimą gyvenime.

 Sutvirtinimo sakramentas nėra toks būtinas, kad be jo kas nors negalėtų būti išgelbėtas. Tačiau žmogus yra sunkios nuodėmės būklėje, jei galėdamas gauti Sutvirtinimą jo atsisako arba nepaiso. Pastarąja prasme Sutvirtinimas gali būti laikomas būtinu išganymui. Nepriėmus Sutvirtinimo, galima laimėti amžinybę tik su sąlyga, kad jis nebuvo laisva valia dėl paniekos šiam sakramentui atmestas. Bažnyčios tradicijoje gyva samprata, jog Sutvirtinimo sakramentas yra vertingas žmogaus dvasiniam gyvenimui. Kiekvieno pakrikštytojo įkrikščioninimas turi užsibaigti Sutvirtinimo ir Eucharistijos sakramentais. Todėl, jei tikinčiajam gresia mirties pavojus, patariam, kad prieš priimdamas Viatiką (šv. Komuniją mirštančiajam), jis būtų sustiprinamas Sutvirtinimo sakramentu.

​

   Sutvirtinimo sakramento apeigos

​

 Sutvirtinimo sakramento esminė apeiga - sutvirtinamo asmens kaktos patepimas šventąja krizma (aliejaus ir balzamo mišiniu). Sutvirtinimą teikiantysis (ordinarinis sakramento teikėjas yra vyskupas) uždeda ranką ant sutvirtinamojo ir taria žodžius: "Priimk Šventosios Dvasios dovanos ženklą". Liturginiais šio sakramento teikimo nuostatais yra išreiškiamas pageidavimas, kad apeigos būtų atliekamos šventiškai ir iškilmingai. Dalyvauti šiose iškilmėse kviečiami sutvirtinamųjų giminės, bičiuliai bei vietinės bendruomenės nariai, kad jie atstovautų visai Dievo tautai ir parodytų, kokius tikėjimo vaisius joje subrandino Šventoji Dvasia.

​

   Sutvirtinamo globėjas ir vardas

​

 Patariama kiekvienam sutvirtinamajam turėti Sutvirtinimo globėją, kuris, kaip vyresnysis brolis/sesuo, jį atvestų ir pristatytų vyskupui, o paskui padėtų ištikimai vykdyti Krikšto pažadus ir saugoti Šventosios Dvasios dovaną. Norint išreikšti glaudesnį Krikšto ir Sutvirtinimo ryšį, pageidaujama Sutvirtinimo globėju (globėja) kviesti vieną iš krikštatėvių.   Jeigu pasirenkamas kitas globėjas, jis turi būti tinkamas dvasiniu atžvilgiu šiomis pareigoms atlikti ir atitikti Kanonų teisės reikalavimus, t.y.:

• būti sulaukęs šešiolikos metų;

• būti katalikas, jau priėmęs Sutvirtinimo sakramentą, gyvenantis pagal tikėjimą bei dabar prisiimamas pareigas;

• nebūti suvaržytas kokios nors uždėtos ar paskelbtos kanoninės bausmės;

• nebūti sutvirtinamojo tėvas arba motina.

 Sutvirtinimo apeigų nuostatai reikalauja, kad sutvirtinamieji šalia Krikšto vardo pasirinkų dar Sutvirtinimo vardą, kuris turi būti šventojo vardas.